Platuma ir ilguma yra geografinės koordinatės: skaičių pora, nurodanti tikslų bet kurio taško „adresą“ žemėlapyje ar gaublyje. Platuma skaičiuojama nuo pusiaujo, ilguma – nuo pradinio dienovidinio, o kartu jos leidžia rasti bet ką Žemėje – nuo gimtojo miesto iki negyvenamos salos. Šiame puslapyje rasite vaizdų paaiškinimą su schema, koordinačių užrašymo taisykles, išnagrinėtus pavyzdžius ir interaktyvų treniruoklį.
Kas yra platuma ir ilguma
Bet kuriame žemėlapyje ir gaublyje yra laipsnių tinklelis – linijos, kurios susikerta tarsi šachmatų lentos langeliai. Horizontalios linijos vadinamos lygiagretėmis, vertikalios – dienovidiniais. Pagal jas ir nustatomos koordinatės:
- Platuma rodo, kiek taškas nutolęs nuo pusiaujo į šiaurę arba į pietus. Ji skaičiuojama pagal lygiagretes: visų vienos lygiagretės taškų platuma yra vienoda.
- Ilguma rodo, kiek taškas nutolęs nuo pradinio dienovidinio į rytus arba į vakarus. Ji skaičiuojama pagal dienovidinius: visų vieno dienovidinio taškų ilguma yra vienoda.
Abi koordinatės matuojamos laipsniais (°). Kaip šachmatų lentos langelis turi adresą iš raidės ir skaičiaus (e2), taip kiekvienas Žemės taškas turi adresą iš platumos ir ilgumos: pavyzdžiui, Maskvos atveju tai 55° š. pl., 37° r. ilg.
Platuma: pusiaujas ir lygiagretės
Platuma (žymima graikiška raide φ) – tai atstumas laipsniais nuo pusiaujo iki taško. Pusiaujas – ilgiausia lygiagretė: ji dalija Žemę į Šiaurės ir Pietų pusrutulius, o jos platuma lygi 0°.
- Nuo pusiaujo į šiaurę platuma didėja nuo 0° iki 90° – tai šiaurės platuma (š. pl.). 90° š. pl. – Šiaurės ašigalis.
- Nuo pusiaujo į pietus platuma taip pat didėja nuo 0° iki 90°, bet tai jau pietų platuma (p. pl.). 90° p. pl. – Pietų ašigalis.
Platuma negali būti didesnė nei 90°: už ašigalio judėti nebėra kur. Kuo arčiau ašigalio yra lygiagretė, tuo ji trumpesnė – gaublyje gerai matyti, kaip lygiagretės „sutraukiamos“ į tašką ašigaliuose.
Ilguma: pradinis dienovidinis
Ilguma (raidė λ) – tai atstumas laipsniais nuo pradinio dienovidinio iki taško. Pradiniu (nuliniu) sutarta laikyti dienovidinį, einantį per Grinvičo observatoriją Londone, todėl jis dar vadinamas Grinvičo dienovidiniu. Jis dalija Žemę į Rytų ir Vakarų pusrutulius.
- Į rytus nuo Grinvičo ilguma didėja nuo 0° iki 180° – tai rytų ilguma (r. ilg.).
- Į vakarus – nuo 0° iki 180° vakarų ilgumos (v. ilg.).
0° ir 180° dienovidiniai yra dvi vieno apskritimo pusės: 180-asis dienovidinis eina per Ramųjį vandenyną ir maždaug sutampa su datos keitimosi linija. Skirtingai nei lygiagretės, visi dienovidiniai yra vienodo ilgio ir kiekvienas jungia Šiaurės ašigalį su Pietų ašigaliu.
Žemėlapis su platuma ir ilguma: laipsnių tinklelis
Taip atrodo viso pasaulio žemėlapio laipsnių tinklelis. Schemoje raskite pusiaują ir pradinį dienovidinį – nuo jų pradedamas skaičiavimas, o pagal užrašus žemėlapio rėmelyje nuskaitomos platumos ir ilgumos reikšmės. Pavyzdžiui, pažymėta Maskva: punktyrinės linijos rodo, prie kokių rėmelio užrašų reikia „atvesti“ tašką.
Kaip nustatyti platumą ir ilgumą žemėlapyje
Bet kurio taško koordinačių nustatymas susideda iš keturių žingsnių:
- Raskite tašką žemėlapyje ir pažiūrėkite, tarp kokių lygiagrečių ir dienovidinių jis yra.
- Nustatykite platumą. Lygiagrečių reikšmės užrašytos šoniniame žemėlapio rėmelyje. Taškas virš pusiaujo – platuma šiaurės, žemiau – pietų. Jei taškas yra tarp lygiagrečių, įvertinkite jo padėtį iš akies: taškas pusiaukelėje tarp 40° ir 50° turi maždaug 45° platumą.
- Nustatykite ilgumą. Dienovidinių reikšmės užrašytos viršutiniame ir apatiniame rėmelyje. Taškas į dešinę nuo pradinio dienovidinio – ilguma rytų, į kairę – vakarų.
- Užrašykite koordinates pagal žemiau pateiktą atmintinę.
Norėdami išspręsti atvirkštinę užduotį – rasti tašką pagal žinomas koordinates, – žingsnius atlikite atvirkštine tvarka: raskite reikiamą lygiagretę, tada reikiamą dienovidinį; ieškomas taškas yra jų susikirtimo vietoje.
Ypatingos lygiagretės ir dienovidiniai
Kelių laipsnių tinklelio linijų turi savo pavadinimus – jos žymi apšvietimo juostų ribas ir tarnauja kaip orientyrai užduotyse su žemėlapiu.
| Linija | Koordinatė | Kuo žinoma |
|---|---|---|
| Pusiaujas | 0° platumos | Ilgiausia lygiagretė, dalija Žemę į Šiaurės ir Pietų pusrutulius |
| Pradinis (Grinvičo) dienovidinis | 0° ilgumos | Eina per Grinvičo observatoriją Londone, dalija Žemę į Rytų ir Vakarų pusrutulius |
| Šiaurės atogrąža | 23,5° š. pl. | Šiauriausia lygiagretė, kurioje saulė būna zenite |
| Pietų atogrąža | 23,5° p. pl. | Pieturiausia lygiagretė, kurioje saulė būna zenite |
| Šiaurės poliarinis ratas | 66,5° š. pl. | Į šiaurę nuo jo būna poliarinė diena ir poliarinė naktis |
| Pietų poliarinis ratas | 66,5° p. pl. | Į pietus nuo jo būna poliarinė diena ir poliarinė naktis |
| 180-asis dienovidinis | 180° | Priešingas pradiniam, maždaug pagal jį eina datos keitimosi linija |
Pavyzdžiai: nustatome platumą ir ilgumą
1 pavyzdys. Maskvos koordinatės
Užduotis: nustatyti Maskvos koordinates pagal pusrutulių žemėlapį.
1 žingsnis. Randame Maskvą ir žiūrime į artimiausias lygiagretes: miestas yra virš 50° lygiagretės, maždaug ties 55-ąja. Maskva yra į šiaurę nuo pusiaujo, vadinasi, platuma šiaurės: 55° š. pl.
2 žingsnis. Žiūrime į dienovidinius: Maskva yra į rytus nuo pradinio dienovidinio, tarp 30° ir 40°, arčiau 37-ojo. Ilguma rytų: 37° r. ilg.
3 žingsnis. Užrašome, pirmiausia platumą: Maskva – 55° š. pl., 37° r. ilg. (tiksliau 55°45′ š. pl., 37°37′ r. ilg., bet mokykliniam žemėlapiui pakanka sveikų laipsnių).
2 pavyzdys. Sidnėjaus koordinatės – taškas Pietų pusrutulyje
Užduotis: nustatyti Sidnėjaus (Australija) koordinates.
1 žingsnis. Sidnėjus yra žemiau pusiaujo – platuma pietų. Artimiausia pažymėta lygiagretė – 30° p. pl., miestas šiek tiek piečiau jos: 34° p. pl.
2 žingsnis. Sidnėjus yra gerokai į rytus nuo Grinvičo, ties 150° dienovidiniu: 151° r. ilg.
Atsakymas: Sidnėjus – 34° p. pl., 151° r. ilg. Atkreipkite dėmesį: Pietų pusrutulio taškams būtinai rašoma „p. pl.“ – be šio užrašo koordinatės nurodys į kitą planetos vietą.
3 pavyzdys. Atvirkštinė užduotis: kas yra taške 30° š. pl., 90° v. ilg.
Užduotis: nustatyti, koks miestas yra taške su koordinatėmis 30° š. pl., 90° v. ilg.
1 žingsnis. Platuma 30° š. pl. – randame 30° lygiagretę Šiaurės pusrutulyje (virš pusiaujo) ir mintyse vedame ja pirštu.
2 žingsnis. Ilguma 90° v. ilg. – randame 90° dienovidinį į vakarus (į kairę) nuo pradinio dienovidinio.
3 žingsnis. Lygiagretės ir dienovidinio susikirtimo vietoje – Misisipės upės žiotys ir Naujojo Orleano miestas (JAV).
Pusrutulių patikra: 30° p. pl., 90° v. ilg. – tai Ramusis vandenynas, o 30° š. pl., 90° r. ilg. – Himalajai. Viena raidė įraše perkelia tašką tūkstančius kilometrų!
Dažnos klaidos nustatant koordinates
-
Painioja užrašymo tvarką: pirmiausia nurodo ilgumą, tada platumą.
Priimta tvarka – pirmiausia platuma, tada ilguma: 55° š. pl., 37° r. ilg. Taip koordinatės užrašomos visuose atlasuose, žinynuose ir GPS navigatoriuose.
-
Nenurodo pusrutulio: rašo tiesiog „40°, 30°“.
Be raidžių š. pl./p. pl. ir r. ilg./v. ilg. tokie skaičiai atitinka iškart keturis skirtingus Žemės taškus. Pusrutulis nenurodomas tik taškams, esantiems pačiame pusiaujuje (0° pl.) ir ant pradinio dienovidinio (0° ilg.).
-
Mano, kad platuma būna iki 180°, o ilguma – iki 90°.
Viskas atvirkščiai: platuma – nuo 0° iki 90° (už ašigalio judėti nebėra kur), ilguma – nuo 0° iki 180° (iki priešingo dienovidinio). Užrašas „150° š. pl.“ – tikras klaidos požymis.
-
Platumos ieško pagal vertikalias linijas: „platuma juk yra kažkas vertikalaus“.
Platumą rodo horizontalios linijos – lygiagretės, nors ji kinta judant aukštyn-žemyn išilgai dienovidinio. Užuomina: platumos užrašai yra šoniniame žemėlapio rėmelyje, ilgumos užrašai – viršutiniame ir apatiniame.
-
Tašką tarp tinklelio linijų „prilipina“ prie artimiausios pažymėtos linijos.
Jei taškas yra tiksliai per vidurį tarp 40° ir 50° lygiagrečių, jo platuma yra apie 45°, o ne 40°. Įvertinkite, kokią tarpelio dalį užima atstumas iki taško – to pakanka 1–2° tikslumui.
Klausimai ir atsakymai
Kuo platuma skiriasi nuo ilgumos?
Platuma – tai taško padėtis į šiaurę arba pietus nuo pusiaujo (skaičiuojama pagal lygiagretes, nuo 0° iki 90°). Ilguma – padėtis į rytus arba vakarus nuo pradinio dienovidinio (skaičiuojama pagal dienovidinius, nuo 0° iki 180°). Lengviausia įsiminti taip: platuma atsako už taško „aukščiau-žemiau“ žemėlapyje, ilguma – už „kairiau-dešiniau“.
Kas yra taške 0° platumos ir 0° ilgumos?
Pusiaujo ir pradinio dienovidinio susikirtimas yra Atlanto vandenyno Gvinėjos įlankoje, maždaug už 600 km nuo Afrikos krantų. Sausumos ten nėra – tame taške stovi tik meteorologinis plūduras. Kartografai juokais jį vadina „Nuline sala“ (Null Island).
Kas yra šiaurės ir pietų platuma?
Tai pusrutulio nurodymas. Šiaurės platuma (š. pl.) – taškams tarp pusiaujo ir Šiaurės ašigalio, pietų platuma (p. pl.) – tarp pusiaujo ir Pietų ašigalio. Pavyzdžiui, „60 laipsnių šiaurės platumos“ reiškia, kad taškas yra 60° lygiagretėje virš pusiaujo – beveik tiksliai šioje platumoje yra Sankt Peterburgas.
Kas yra rytų ir vakarų ilguma?
Rytų ilguma (r. ilg.) – taškams, esantiems į rytus nuo pradinio (Grinvičo) dienovidinio, t. y. į dešinę nuo jo pusrutulių žemėlapyje. Vakarų ilguma (v. ilg.) – į vakarus nuo jo. Beveik visa Rusija yra rytų ilgumoje, ir tik pats Čiukotkos rytinis pakraštys – vakarų ilgumoje.
Kaip teisingai užrašyti geografines koordinates?
Pirmiausia platuma su pusrutuliu, tada ilguma: 55° š. pl., 37° r. ilg. Didesniam tikslumui po laipsnių nurodomos minutės (1° – 60 minučių): 55°45′ š. pl. Navigatoriuose ir internetiniuose žemėlapiuose tos pačios koordinatės užrašomos dešimtainiais skaičiais – 55.75, 37.62, kur šiaurė ir rytai laikomi teigiamais.
Kaip nustatyti koordinates, jei taškas nėra ant tinklelio linijos?
Raskite dvi gretimas pažymėtas lygiagretes ir įvertinkite, kokią tarpelio tarp jų dalį „įveikė“ taškas: jei jis yra trečdalyje kelio nuo 40° iki 50°, platuma yra apie 43°. Taip pat elgiamasi su ilguma. Atlase galima pasitikrinti geografinių pavadinimų rodyklėje – ten objektų koordinatės pateiktos jau paruoštos.
Kam reikalinga platuma ir ilguma, jei yra internetiniai žemėlapiai?
Internetiniai žemėlapiai patys veikia koordinačių pagrindu: GPS navigatorius, taksi, aviacija ir gelbėjimo tarnybos keičiasi būtent platuma ir ilguma. Gebėjimas skaityti koordinates padeda suprasti, kaip veikia šios paslaugos, ir tai būtinai tikrinama mokyklinėse užduotyse bei geografijos egzaminuose.
