Taro korta Devynios taurių

Devynios taurių — asmeninio pasitenkinimo korta: vandens taurėje nesumažėjo, noras nebespaudžia, žmogus patenkintas tuo, ką jau turi. Liaudyje ji taip ir vadinama — „norų korta“, tačiau svarbu iškart atskirti dvi šio pavadinimo prasmes. Vieni ją skaito tiesiogiai: iškrito korta — lauk noro išsipildymo. Teisingiau būtų kitaip: korta aprašo ne būsimą įvykį, o būseną, kurioje noras nustoja kankinti, nes žmogus arba gavo savo, arba išmoko džiaugtis tuo, ką turi.

Svarbus niuansas, kuris pasimeta perpasakojant: mažasis arkanas — apie epizodą, o ne apie likimą. Jei vyresnysis Saulės arkanas kalba apie gyvenimo pilnatvę apskritai, tai „Devynios taurių“ — apie konkretų vakarą, susitikimą, sandorį ar pokalbį, po kurio tapo lengviau. Nereikėtų išpūsti kortos iki globalios laimės masto metams į priekį — ji apie šiandieninį „man gera“ pojūtį, o ne apie garantiją, kad taip bus visada.

Tiesioje padėtyje korta beveik visada pozityvi: pasitenkinimas, komfortas, pojūtis, kad pastangos atsipirko. Tačiau sotumas turi ir kitą pusę, kurią naudinga turėti omenyje: kuo arčiau pasitenkinimas yra savimylai, tuo arčiau korta yra prie apverstos reikšmės — ne dėl fakto, kad ji apversta būrime, o dėl būsenos esmės.

Apverstos „Devynios taurių“ — tas pats stalas su taurėmis, bet džiaugsmas arba parodomasis, arba išgaravo greičiau nei turėjo. Būrimas paprastai nurodo vieną iš trijų variantų, o užuomina — pačiame klausime.

• Parodomasis pasitenkinimas. Žmogus demonstruoja sėkmę ir gerovę labiau, nei iš tikrųjų jaučia — socialiniai tinklai, statuso daiktai, kalbos apie pasiekimus vietoj tikros ramybės.
• Persisotinimas. Viskas buvo pakankamai, bet džiaugsmas atšipo: dar vienas pirkinys, dar vienas pasiekimas nebeteikia to, ką teikė anksčiau.
• Nepasitenkinimas esant išorinei gerovei. Iš šono viskas atrodo gerai, o viduje — jausmas, kad kažko svarbaus trūksta, ir joks taurių kiekis ant stalo to neužpildo.

Yra ir švelnesnis skaitymas: kartais apversta korta — ne džiaugsmo atsisakymas, o sąžininga pauzė, kad paklaustum savęs, ar tai tikrai tas džiaugsmas, kurio ieškojai.

Būrimuose „taip/ne“ „Devynios taurių“ tradiciškai laikoma viena palankiausių kortų: taip, ir dažnai būtent ta prasme, kuria buvo užduotas klausimas. Iš čia ir pravardė „norų korta“ — ne todėl, kad ji garantuoja išsipildymą, o todėl, kad aprašo pasitenkinimo būseną, kuri paprastai ateina, kai norimas dalykas tikrai gautas arba jau pakankamai arti.

Verta iškart atskirti lūkesčius ir pranašystę: korta nenurodo nei terminų, nei būdo, kaip tai įvyks, ir neatšaukia to, kad reikia įdėti pastangų. Teisingiau ją skaityti taip — „kryptis teisinga, viskas priklauso nuo jūsų veiksmų“, o ne kaip pažadą, kad norimas dalykas ateis savaime.

Apversta padėtis šiame būrime — „taip, bet ne tai, ko tikėtasi“: rezultatas yra, bet džiaugsmas iš jo pasirodo ne toks, koks buvo įsivaizduotas iš anksto.

Būrime santykiams tiesi „Devynios taurių“ — tai ramus pasitenkinimas: partneriai gauna vienas iš kito tai, ko ieškojo, be nuolatinio tikrinimo ir nerimo dėl rytojaus. Tiems, kurie nėra poroje, korta dažnai reiškia būseną, kai gera ir vienam — savarankiškumas, iš kurio santykiai kuriami ne iš trūkumo, o iš noro pasidalinti jau esamu džiaugsmu.

Jausmų pozicijoje korta — tai pasitenkinimas, o ne aistra: šiluma, komfortas, pojūtis, kad šalia šio žmogaus nereikia nieko įrodinėti. Jei klausimas apie jau esamus santykius, „Devynios taurių“ gali reikšti etapą, kai pora pagaliau gavo tai, ko ilgai siekė — bendrus namus, ramybę, vienas kito pripažinimą.

Apverstos „Devynios taurių“ santykiuose — parodomasis pasitenkinimas: pora atrodo laiminga aplinkiniams, o viduje vienas iš partnerių arba abu jaučia, kad kažko trūksta. Arba situacija, kai vienas yra toks patenkintas savimi, kad nustoja pastebėti kito poreikius.

Karjeros būrimuose „Devynios taurių“ — užtarnautas atlygis: premija, paaukštinimas, sandoris, apie kurį seniai svajota, atlikto darbo pripažinimas. Korta gerai aprašo momentą, kai pastangos pagaliau atsipirko ir galima minutėlei atsikvėpti, nesiteisinant dėl pauzės.

Pinigų klausimuose tiesi padėtis — finansinis komfortas: nebūtinai turtas, bet pakankamai, kad nereikėtų skaičiuoti kiekvieno cento ir leisti sau tai, kas anksčiau buvo atidėliojama. Tai korta apie gerovės pojūtį, o ne apie konkrečią sumą sąskaitoje.

Apverstos „Devynios taurių“ darbe ir piniguose — savimyla per anksti: sėkmė yra, bet žmogus sustoja tobulėti, laikydamas tikslą jau pasiektu, nors aplinkybės mano kitaip. Kitas variantas — materialinė gerovė, kuri neteikia pasitenkinimo, nes gauta ne tuo būdu arba kaina, apie kurią nesinori prisiminti.

Kai „Devynios taurių“ iškrenta pozicijoje „koks tai žmogus“, ji aprašo tą, kuris patenkintas savimi ir savo gyvenimu — ne girtūniškai, o ramiai, kaip žmogus, kuriam nereikia niekam nieko įrodinėti. Paprastai tai geras pašnekovas ir svetingas šeimininkas: šalia jo malonu būti, nes jis pats nėra nerimo šaltinis.

Vyras „Devynios taurių“ — pasitikintis savimi, mėgsta gerą gyvenimą ir moka juo mėgautis, nepaversdamas to fiksacija. Moteris „Devynios taurių“ — ta, kuri jaučiasi gerai savo kailyje ir moka nuoširdžiai pasidžiaugti tiek už save, tiek už kitus.

Kita portreto pusė — savimyla: jei pasitenkinimas savimi tampa vienintele pokalbio tema, o kitų sėkmė sukelia lengvą susierzinimą, verta žiūrėti į apverstą kortos reikšmę.

Mintyse Devynios taurių reiškia ramybę ir pasitenkinimą: žmogus nebegalvoja apie nerimą keliančius scenarijus, o apibendrina rezultatus ir džiaugiasi tuo, kas jau pasiekta. Tai gera būsena dėkingumui, tačiau ne pati produktyviausia naujiems ambicingiems planams – mintys labiau sukasi apie tai, kad „jau viskas gerai“, o ne apie tai, „kas toliau“.

Jei greta iškrenta Kardai, pasitenkinimas gali persipinti su lengvu kaltės jausmu dėl atsipalaidavimo; šalia Pentaklių – mintys praktiškai sutelktos į tai, kaip įtvirtinti jau pasiektą rezultatą.

Kortos patarimas paprastas: leiskite sau nuoširdžiai pasidžiaugti, nemaišydami pasitenkinimo su sąstingiu. Devynios taurių nereiškia, kad reikia nedelsiant norėti daugiau – ji apie tai, kad reikia pastebėti, jog gera jau yra, ir nenuvertinti to siekiant kito tikslo.

Ką verta padaryti iš esmės:

1. Patikrinkite, kieno tai džiaugsmas. Ar pasitenkinimas nuoširdus, ar tai tik vaizdas kitiems?
2. Pasidalykite džiaugsmu su kuo nors, o ne tik demonstruokite jį – taip jis rečiau virsta savimeile.
3. Nestabdykite vystymosi, jei pasitenkinimas jau ribojasi su savimi pasitenkinimu: atšvęsti vieną pergalę nereiškia sustoti visam laikui.
4. Pastebėkite skirtumą tarp noro ir įpročio norėti: kartais už naujo tikslo slepiasi baimė tiesiog pabūti patenkintam.

Jei būrimo priežastis yra persivalgymas, piktnaudžiavimas ar kita perteklinio malonumo forma, kuri jau tapo problema, korta nepakeičia pokalbio su specialistu: ji rodo pasitenkinimo būseną, o ne sprendžia priklausomybės klausimus.

Mūsų kortoje – vyras su raudona berete sėdi raižytoje medinėje kėdėje, sukryžiavęs rankas ant krūtinės, užmerktomis akimis ir patenkinta pusšypsena. Už jo nugaros, ant stalo su mėlyna staltiese su auksiniu apvadu, mėlyno baldakimo fone puslankiu išdėstytos devynios auksinės taurės.

Scena skaitoma taip:

• Užmerktos akys ir sukryžiuotos rankos – pasitenkinimas čia nukreiptas į vidų, o ne į išorę: žmogui nereikia, kad kas nors matytų jo taures, jam užtenka to, kad jis pats žino apie jų kiekį.
• Devynios vienodos auksinės taurės eilėje – ne vienkartinė sėkmė, o sukauptas, pasikartojantis rezultatas: ne vienas sėkmingas sandoris, o sistemingai pasiekta gerovė.
• Prabangus raudonas kostiumas ir auksinė apdaila – materialinė gerovė čia neslepiama ir nesigėdijama.
• Taurės stovi už herojaus, o ne jo rankose – ženklas, kad gerovė jau įvyko ir nereikalauja nuolatinės kontrolės: galima nusisukti ir vis tiek jaustis gerai.

Kortos viršuje romėniškas skaitmuo IX, apačioje – lentelė su anglišku pavadinimu NINE OF CUPS: mūsų kaladė seka Rider-Waite tradicija, kur Devynios užima priešpaskutinę vietą taurių mastoje prieš Dešimtuką.

Devynios taurių kaip dienos korta yra gera proga sąmoningai pasidžiaugti tuo, kas jau yra: skaniai pavalgyti, susitikti su maloniais žmonėmis, leisti sau mažą prabangą be kaltės jausmo. Diena tinka ne šuoliui, o tam, kad įvertintumėte nueitą kelią.

Jei korta iškrito apversta – verta pasidomėti, ar demonstruojamas linksmumas nepakeičia tikro pasitenkinimo ir ar diena nebando užpildyti malonumu to, kas iš tikrųjų reikalauja sąžiningo pokalbio su savimi.