Tarot kortos Vyriausioji kunigė

Tiesioji Kunigė – tai situacija, kai žmogus žino daugiau, nei gali pagrįsti. Jis mato neatitikimus, jaučia nuotaiką, supranta, kas vyksta, – bet įrodymų nėra ir kalbėti kol kas nėra apie ką.

Svarbus niuansas, kuris pasimeta perpasakojant: Kunigė netrukdo veikti, ji trukdo skubėti. Jos patarimas – ne neveiklumas, o stebėjimas: palaukti, pažiūrėti, leisti situacijai pačiai pasireikšti. Skirtingai nei Mėnulio atveju, kur vaizdas iškraipytas, čia vaizdas teisingas – tiesiog dar ne pilnas.

Antroji kortos pusė – paslaptis. Kunigė dažnai nurodo, kad nuo klausiančiojo kažkas slepiama: nebūtinai piktavališkai, kartais tiesiog dar neatėjo laikas. Ir tai, kad jis pats kažką nutyli – jos siužetuose tai pasitaiko ne rečiau.

Apversta Kunigė dažniausiai suprantama viena iš trijų prasmių:

• Nuojautos ignoravimas. Žmogus jautė, kad kažkas ne taip, ir įtikino save, kad pasirodė. Dažniausias variantas, kuris paprastai vėliau pasitvirtina.
• Paslaptis tapo aiški. Tai, kas buvo paslėpta, iškilo į paviršių – kartais palengvėjimui, kartais ne laiku.
• Paviršutiniškumas. Sprendimas priimtas pagal matomą dalį, į gylį niekas nežiūrėjo.

Pasirinkti padeda kaimyninės kortos: šalia Mėnulio – saviapgaulė, šalia Kardų – per daug svarstymų ir per mažai klausymosi savęs, šalia Saulės – paslaptis atskleista sėkmingai.

„Taip/ne“ išklotinėse Vyriausioji kunigė – tylos korta. Ji atsako „ne dabar“: tai ne atsisakymas, o nurodymas, kad atsakymas dar nesusiformavo arba neturėtų būti garsinamas.

Dažnai tai tiksliausias atsakymas į klausimus apie kitų žmonių ketinimus: kitas žmogus dar pats nenusprendė, ir bet koks atsakymas būtų išgalvotas.

Apversta Kunigė „taip/ne“ išklotinėje yra arčiau taip prasme „greitai paaiškės“: tai, kas buvo paslėpta, taps žinoma, ir klausimas nebebus aktualus.

Santykių išklotinėje tiesioji Kunigė – nutylėjimas, bet ramus. Yra simpatija, yra supratimas be žodžių ir yra tai, apie ką kol kas nekalbama. Dažnai tai ankstyva stadija, kai abu viską jaučia ir niekas neįvardija.

Jausmų pozicijoje Kunigė apibūdina gilų, bet uždarą prisirišimą. Žmogus jaučia daug, o rodo mažai – ne dėl šaltumo, o todėl, kad nemato reikalo įrodinėti.

Atskiras dažnas siužetas – slapti santykiai arba ryšys, apie kurį nepasakojama aplinkiniams. Kunigė tiesiogiai į tai nurodo.

Apversta Kunigė santykiuose – arba paslaptis išaiškėjo, arba žmogus ignoravo savo paties „čia kažkas ne taip“ ir nuėjo toliau.

Karjeros išklotinėse Kunigė – laikotarpis, kai geriau stebėti nei veikti. Vyksta procesai, kurie neafišuojami: perstatymai, derybos, sprendimai, apie kuriuos bus pranešta vėliau.

Pinigų klausimais korta rodo nepilną vaizdą: sąlygos žinomos ne visos, dalis informacijos buvo sulaikyta. Kaimyninės kortos parodys, kuo tai gresia: su Kardų septynetu – tyčinis nutylėjimas, su Pentaklių dvejetu – tiesiog dar ne viskas įforminta.

Ką Kunigė pataria darbo išklotinėje: neskubinti ir rinkti informaciją. Jos siužetai griūva, kai žmogus, neišsiaiškinęs, reikalauja apibrėžtumo – paprastai jis gauna skubotą ir jam nenaudingą atsakymą.

Pozicijoje „koks tai žmogus“ Kunigė apibūdina tą, kuris daug supranta ir mažai kalba. Pastabus, uždaras, su juo sunku greitai suartėti, bet jis mato daugiau nei kiti.

Kunigė-moteris išklotinėje – santūri, gili, sauganti ir savo, ir svetimas paslaptis; ją sunku perskaityti, bet ji patikima. Kunigė-vyras – tas, kuris nesiginčija ir nesišvaisto paaiškinimais, o tiesiog žino, ir laikui bėgant pasirodo esąs teisus.

Skirtumas nuo Mėnulio: Kunigė neklaidina. Šalia jos neaišku, bet ne neramu – ji neklaidina, ji tiesiog nepasako visko.

Vyriausioji kunigienė minčių pozicijoje reiškia vidinę tylą ir stebėjimą. Žmogus nekuria planų ir nesiginčija su savimi; jis stebi ir fiksuoja, atidėdamas išvadas.

Čia taip pat tinka jausmas „aš žinau, bet negaliu paaiškinti“. Tai nėra Mėnulio kortos nerimas: čia rami žinija be įrodymų. Šalia esančios kortos patikslina: šalia Kardų — bandymas racionalizuoti tai, kas ir taip aišku, šalia Mėnulio — rizika baimę palaikyti intuicija.

Vyriausiosios kunigienės patarimas — patylėti ir stebėti. Nereikia spręsti, aiškintis ar reikalauti aiškumo būtent dabar.

Ką verta padaryti iš esmės:

• Užsirašyti savo pojūtį. Nereikia pagal jį veikti, tiesiog užfiksuoti: po savaitės taps aišku, ar tai buvo nuojauta, ar nerimas.
• Neskubinti pokalbio. Šioje kortoje laimi tas, kuris leido situacijai pačiai išryškėti.
• Surinkti trūkstamą informaciją. Stebėjimas čia produktyvus: tai, kas nebuvo pasakyta, dažniausiai matosi iš veiksmų.
• Nepasakoti per daug. Vyriausioji kunigienė vienodai gerai apibūdina ir svetimas paslaptis, ir būtinybę išsaugoti savąsias.

Ir atskirai: šios kortos tyla — laikina. Jei pauzė tęsiasi mėnesiais ir virsta būdu išvis nekalbėti, kalba jau ne apie Vyriausiąją kunigienę, o apie Kardų dvejetą — įstrigimą.

Mūsų Vyriausioji kunigienė — tai moteris su mėlynu apdangalu, sėdinti tarp dviejų kolonų su ritiniu rankose. Prie jos kojų — pusmėnulis, už nugaros — šydas, viskas išlaikyta šaltuose mėlynuose tonuose.

Scena skaitoma taip:

• Šydas už nugaros — tai, kas paslėpta. Jis neužrakintas, bet ir neatitrauktas: žinios prieinamos, tiesiog ne visiems ir ne iš karto.
• Ritinys rankose — žinios užrašytos, bet neperskaitytos garsiai. Ji laiko jį susuktą.
• Dvi kolonos — priešybės, tarp kurių ji sėdi, nesirinkdama nė vienos. Skirtingai nei Įsimylėjėlių kortoje, čia pasirinkimas nėra būtinas.
• Pusmėnulis prie kojų — ciklai ir intuicija; tas pats mėnulis, kaip ir XVIII arkane, bet čia jis kontroliuojamas, o ne valdo sceną.

Viršuje romėniškas skaitmuo II, apačioje angliškas pavadinimas THE HIGH PRIESTESS: mūsų kaladė nupiešta pagal Raiderio-Vaito tradiciją, kurioje Vyriausioji kunigienė yra antrasis arkanas.

Vyriausioji kunigienė kaip dienos korta reiškia stebėjimo dieną. Nereikia nieko spręsti, užtat galima daug ką pastebėti: intonaciją, apsirikimą, kito žmogaus nuotaiką.

Naudinga nuostata: mažiau kalbėti ir neatsakyti iškart į tai, kas reikalauja atsakymo nedelsiant. Gera diena skaitymui, tylai ir darbui vienumoje — ir bloga santykių aiškinimuisi bei viešiems pareiškimams.